Mastito sukėlėjų ir jų jautrumo antibiotikams nustatymas pieno mėginyje (12 antibiotikų diskų)

Mastitą sukeliančių bakterijų nustatymas piene mikrobiologiniu metodu (paviršinio sėjimo būdu) ir antimikrobinis rezistentiškumas (diskų difuzijos būdu 12 antibiotikų). Metodas taikomas mastito sukėlėjų (išskyrus anaerobinius mikroorganizmus, mikoplazmas ir mikobakterijas) išskyrimui iš pieno mėginio. Šiuo metodu nustatomas mastito sukėlėjų sugebėjimas ant standžios agarizuotos mitybinės terpės suformuoti tik jiems būdingas kolonijas, kurios vėliau testuojamos, nustatant sukėlėjo rūšį ir jų jautrumą atskiriems antibiotikams, taikant diskų difuzijos metodą. Laboratorijoje nustatomi šie pagrindiniai mastito sukėlėjai - Staphylococcus aureus, koagulazei neigiami stafilokokai (KNS), Streptococcus agalactiae, kitiems streptokokams nustatomos grupės pagal Lancefield´o klasifikaciją (A, B, C, D, F, G), Escherichia coli ir kt. Įvertinamas mastito sukėlėjų jautrumas šiems antibiotikams - ampicilinui, amoksicilinui su klavulanine rūgštimi, cefaleksinui, enrofloksacinui, gentamicinui, neomicinui, kloksacilinui, kanamicinui, penicilinui, trimetoprimui su sulfametoksazolu, streptomicinui ir tetraciklinui. Nurodytų antibiotikų sąrašas gali būti keičiamas.