Pieno tyrimai puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniia slapukų tipai.
Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.
Pienas yra liaukos sekretas, susidedantis iš vandens (87,5 proc.) ir sausųjų medžiagų (riebalų, baltymų, laktozės ir mineralinių medžiagų). Pieno sausosios medžiagos gaminasi tešmenyje iš kraujyje esančių pieno pirmtakų, o vanduo ir mineralinės medžiagos iš kraujo laisvai patenka į tešmenį. Karvių pieno sudėtis (sausųjų medžiagų kiekis piene) labai skiriasi. Ji priklauso nuo metų laiko, aplinkos temperatūros, karvių veislės, amžiaus, laktacijos laikotarpio, produktyvumo ir ypač mitybos. Pieno užšalimo temperatūra priklauso nuo sausųjų medžiagų, o ypač laktozės bei mineralinių medžiagų kiekio piene, nes jos yra ištirpusios pieno vandenyje. Kuo šių medžiagų piene daugiau tuo užšalimo temperatūra žemesnė. Priklausomai nuo pieno cheminės sudėties, pieno užšalimo temperatūra gali svyruoti nuo minus 0,515 iki minus 0,560 oC.
Pieno užšalimo temperatūra paaukštėja:
Labai svarbu, kad karvės būtų šeriamos pašarais, užtikrinančiais reikalingą energijos, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekį. Jei piene laktozės mažiau kaip 4,7 %, baltymų - mažiau negu 3,1 %, urėjos kiekis – mažiau kaip 15 mg%, natrio jonų – mažiau negu 350 mg/l, vadinasi, karvės pašare trūksta energijos, baltymų ir mineralinių medžiagų. Dėl to natūralaus pieno užšalimo temperatūra dažnai pakyla daugiau kaip minus 0,520 oC. Todėl pirmiausiai reikia suskubti karves šerti papildomai. Koncentruotų pašarų kiekis šviežiapienėms karvėms turi siekti iki 400 g/l pieno, o vėlesniu laktacijos laikotarpiu – 200-300 g/l pieno. Taip pat karvėms būtinai reikia duoti mineralinių-vitamininių papildų: šviežiapienėms – 300-350 g, o vėlesniu laikotarpiu po atsivedimo – 150-250 g karvei per parą, priklausomai nuo karvės produktyvumo. Be to melžiamai karvei per parą reikėtų duoti 65-165 gramus valgomosios druskos. Jei karvė neturi pastovaus priėjimo prie vandens, o girdoma vieną ar du kartus per dieną, visada girdyti reikia pamelžus, o ne prieš melžimą.